Kas yra loftas?

LOFTAS: kas tai?

LoftasAnglų kalboje žodis loft kadaise reiškė palėpines patalpas, neretai naudojamas visokio šlamšto sandėliavimui. Kaimo žmonių gyvenime tai visiems gerai žinomas šieno prėslas. Daugiaaukščiuose namuose loft  apartment buvo vadinamas paskutinysis namo aukštas arba atika po statinio stogu. Dažnai virš mažų krautuvėlių ar dirbtuvių savininkai statydavo gyvenamas patalpas sau ir savo šeimai.

Pagrindine loftų statybos priežastimi tapo aukšta žemės kaina dideliuose miestuose, ypatingai prestižiniuose jų rajonuose. Taip pamažu beveik visuose didžiausiuose pasaulio miestuose atsiranda atskiras gyvenamųjų patalpų prekybos sektorius, siūlantis jau tinkamus gyvenimui loftus ar nekilnojamojo turto paruošto rekonstrukcijai. Pasiturinčiam klientui antrasis variantas neretai pasirodydavo labiau viliojantis, kadangi leisdavo realizuoti asmeninius interjero poreikius. Šiuo atveju kaina būdavo kiek mažesnė – miesto valdžia turėjo padengti valymo išlaidas ir teritorijos rekultivaciją. Šiomis dienomis terminai loft apartment ir loft conversion dažniausiai reiškia išskirtinį būsto tipą, kuris yra pertvarkytas iš buvusių pramoninės paskirties pastatų (cechas, elevatorius, sandėlis, parodų ar sporto salė). Loft conversion terminas tuo pat metu reiškia paslaugas už projektavimą ir rekonstravimą paskutiniųjų aukštų ir atikų į visavertį loftą. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje šiuo verslu užsiima daugelis kompanijų. Šioje šalyje ypatingai griežtos statybos normos ir reikalavimai fasadiniam miesto naujų pastatų vaizdui, ypatingai istorinėje miesto dalyje, ir todėl ne vienas gražus projektas buvo atmestas. Svarbu paminėti, kad šios kompanijos nesiskundžia klientų stoka. Negyvenamųjų pastatų rekonstrukcija ir jų pavertimas loftais kuria neįprastą aukštos klasės gyvenamąjį būstą.  Be to galima kalbėti tiek apie atskirus butus, tiek apie apartamentų kompleksus. Ypatingai paklausūs pastatai, turintys istorinės ir kultūrinės vertės arba dėl įvairių priežasčių tapę garsiais objektais bei daugiau nebėra naudojami pagal pirminę paskirtį ir gali būti radikaliai rekonstruoti.

LOFTAS: istorija


Loftų “era” prasidėjo  XX amžiaus pradžioje, kai Niujorko dailininkai pradėjo įrenginėti savo dirbtuves apleistuose cechuose pramoniniuose rajonuose, kurie ištuštėdavo dėl žemės brangimo ir pramonės iškeldinimo už miesto ribų. Tokio nekilnojamojo turto nuoma būdavo žymiai pigesnė. Po kelių dešimtmečių, kai daugelis dailininkų pasiekė pripažinimą, atsirado mada statyti loftus, kurie tapo savotišku boheminio gyvenimo požymiu. Kai kam tai tapo iššūkiu nusistovėjusiam gyvenimo būdo megapolyje suvokimui, kūrybiško individualumo išriškinimu, savotiška sukilėlio dvasia. Tai buvo nusigręžimas nuo įprasto kiekvienam gyvenimo būdo. Kylant šio busto ir jo gyventojų statusui, loftas tampa dar ir finansinio pasisekimo bei aukštos vietos visuomenėje požymiu, o gyventi loftuose tampa madinga ne tik tarp meno žmonių, bet ir tarp turtingųjų. Paklausa loftams atsiranda kitose Amerikos ir Europos miestuose. Loftai bei kažkada buvęs pigus nekilnojamas turtas, tapo interesų objektu tarp supirkėjų bei nekilnojamo turto vystytojų.

Loftas, kuris buvo sugalvotas kaip iššūkis buržuaziniam gyvenimo būdui, tampa vienu iš prestižiškiausių ir brangiausių miestietiško gyvenimo tipų, prieinamu labiau pasiturinčiam gyventojų sluoksniui, o miesto rajonai, kuriuose gausu loftų,  įgauna aukštą statusą.

Didžiausią reikšmę tokiame vertybių perversme turėjo amerikiečių menininkas Endis Vorholas, vienas iš lofto dizaino koncepcojis pradininkų. Tarptautinį pripažinimą pelnė Grinvič Vilidž ir Socho Niujorke, buvęs Londono sandėlių rajonas prie vandens (Canary Wharf), pavirtęs į didžiulį daugiafunkcinį centrą su gausybe tikrų loftų paskutiniuose aukštuose, Jordaan Amsterdame, Arts district Los Anžele. Loftų rinka atsiranda ir Čekijoje, kur visa eilė aludarių neiškenčia konkurencijos ir yra priversti išparduoti savo gamyklines patalpas.

Europoje loftai atsirado dėl tų pačių objektyvių ekonominių priežasčių kaip ir JAV, bet nebuvo išvengta ir specifinių faktorių. Pavyzdžiui, D. Britanijoje, loftų populiarumas augo dėl jaunimo susidomėjimo hipių filosofija ir bohemišku gyvenimo būdu. Loftų populiarumui įtakos turėjo susidomėjimas jais pasaulinio garsumo aktorių, šou verslo atstovų. Loftai patiko Deividui Bouvi, Tomui Kruzui, Harvi Keiteliui ir Robertui de Niro, kuris apsigyveno buvusiame šokolado fabrike Londone.

Tiesa, galima paminėti, kad dar XIX amžiaus 8 – 9 dešimtmečiais Monmartro bohema pamilsta apleistas sandėliavimo patalpas ir įrengia ten savo dirbtuves – žymūs skulptoriai A. Rodenas ir K. Klodel irgi kūrė panašioje studijoje. Tačiau, kaip teigia amerikiečių loftų šalininkai, prancūzai negyveno savo dirbtuvėse, ir loftai likdavo tik darbo patalpomis. Šiandien Paryžiuje sunku rasti vietą loftams, lengviau rasti užmiestyje, kur tokių ir taip esti nemažai.

Loftų biografija Europoje tęsėsi po Antrojo Pasaulinio karo, kai daugelis namų buvo visiškai sunaikinti. Žmonės nenoromis pasisavindavo ir apsigyvendavo palėpėse ir rūsiuose, tuščiose patalpose, likusiose sveikose gamyklų ir fabrikų patalpose. Galima paminėti pokario bandymus rekonstruoti karinius objektus. Karo metais centrinėje Vienos dalyje vokiečiai pastatė dalį specialių bokštų zenitiniam ginkluočių įrengimui. Jie buvo panaudojami ir kaip gyvenamosios karininkų patalpos, ir kaip slėptuvės gyventojams. Pasibaigus karui, šiuos bokštus buvo nuspręsta išsaugoti, nes sprogmenų panaudojimas būtų padaręs miestui žalos. Šiomis dienomis šie pastatai yra išsaugoti kaip paminklai, viename iš jų atidarytas okeanariumas, kituose valdžia planavo įrengti kavines ir viešbučius, bet šie planai vis dėl to nebuvo įgyvendinti.

LOFTAS: įvairovė

Klasikinis loftas išsiskiria dideliu laisvu plotu be įprasto dalinimo į kambarius. Numatyta vieta tik elementams, reikalaujantiems būti prie esančių komunikacijų (virtuvė, vonios kambarys). Patalpų erdvių skirstymas vyksta širmų, stendų bei baldų pagalba, apšvietimas visiškai priklauso nuo fantazijos ir užsakovo poreikių.

Loftas

Loftuose, kurie yra įrengti buvusių gamyklų vietose stiliui išlaikyti reikėjo išsaugoti pirminės funkcinės paskirties atributus (t.y. vamzdžius, orlaidžius, plytines sienas, balkius, neapdirbtus paviršius). Tame ir slypėjo visas naujo reiškinio žavesys, ypatinga jo atmosfera, kuri skyrė jį nuo įprasto buržuazinio būsto su “išlaižytu” interjeru.

Akivaizdu, kad laikui bėgant nykdavo paties principo originalumas, todėl lofto savininkas turėjo pasirinkti: palikti viską tikrosios išvaizdos ar išsaugoti technologinius elementus pasirinktinai, slepiant dalį iš jų šiuolaikinių konstrukcinių elementų iš stiklo bei metalo pagalba.

Klasikinis loftas gali iš išorės atrodyti labai nepatraukliai, tačiau teikia  savo gyventojams pasakišką komforto lygį.

Loftas virš gyvenamojo namo.

Radikali rekonstrukcija paskutiniųjų gyvenamųjų namų aukštų ir jų pavertimas į pilnaverčius loftus, ar nauja statyba su jau pastatytu loftu mūsų šaliai yra ganėtinai naujas įvykis. Ne paslaptis, kad elitinio būsto atsiradimas labiausiai patraukliuose didelių miestų centriniuose rajonuose vietoje nugriauto seno iššaukia atitinkamą socialinę įtampą. Didelis rekonstrukcijos į loftą privalumas – būsto kokybės pagerinimas be papildomos naujos statybos (naudojama jau užstatyta teritorija, jau esančio pastato matmenys lieka tokie patys).

Radikaliai rekonstruojant viršutinius namo aukštus, tenka atsižvelgti į konstrukcines viso pastato ypatybes, pamatų patikimumą ir grunto tvirtumą, komunikacijų išsidėstymą, padėtį plane ir nešančių elementų patvarumą.

Kaip pavyzdį šiolaikiško lofto virš komercinės paskirties pastato galima pateikti loftą įrengtą 16 aukštų bokšte, pastatyto pardavimui ir nuomai Madrido centre.  Pastato savininkas paliko du paskutiniuosius aukštus savo reikmėms. Išeinant iš lifto, svečias iš karto patenka į nedidelį holą ir milžinišką svečių kambarį už jo. Atviros galerijos turėklai ir panoraminiai viešbučio langai kuria įspūdį, tarsi jūs esate kruizinio lainerio denyje.

Šiuose dviejuose aukštuose išdėstytos gyvenamosios patalpos, žiemos sodas, biliardinė, darbo kambarys ir daug kitko, kas turi tenkinti visų šeimos narių ir jų svečių poreikius. Ant stogo – didelis ir gilus baseinas, apsuptas pievos su medžiais. Labiausiai viliojantis šio lofto privalumas yra galimybė, gulint gulte prie baseino, stebėti futbolo mačą viename iš centrinių miesto stadionų, esančių šalia.

Loftas kotedže – tai papildomas atviro plano aukštas. Ten gali būti miegamojo kambariai, biliardinė, vaikų kambariai, kambariai skirti hobiams, poilsio kambariai – bet kokios paskirties patalpos, kurių neužteko gyventojams iki pastato rekonstrukcijos. Jie gali būti išnaudoti didelės šeimos dalies “iškeldinimui”. Ypač patogus loftų panaudojimas vaikų kambariams įrengti. Erdvė, tinkamas apšvietimas, maloni vizualinė apsuptis leidžia, kaip teigia daugelis psichologų, auklėti vaiko savarankiškumą, plačią pasaulėžiūrą ir mąstymą.

LOFTAS: interjeras

LoftasSusiformavo kelios labiau paplitusios mokyklos, sprendžiančios medžiagų parinkimą, formas ir spalvinę gamą. Kuriant loftų apdailą pirmiausia tenka kalbėti apie „holivudinę“ ir „niujorkietišką“ mokyklas.

Savaime suprantama, laikui bėgant, stiliai išgyvena pokyčius, tačiau kai kurie elementai lieka kanonais: didelės, atviros, gerai apšviestos lofto erdvės neturi būti skirstomos, o paviršių apdaila – nenukreipti dėmesio nuo meno objektų jame ir originalių interjero detalių. Lofte sutinkami elementai primena gatvės stilių: grafiti, įvairiausios lentelės, rodomieji ir kelio ženklai, mažosios architektūros objektai, reklaminiai stendai. Lofto atmosfera kuriama apšvietimu, kuris gali buti keičiamas priklausomai nuo poreikių ir programuojamos muzikos.

LOFTAS – tai naujoji filosofija

Kiekvienam norisi gyventi name, kuris kuo nors išsiskirtų iš aplinkinių tipinių statinių. Ispanijoje, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto savininkas gali teismo pagalba pareikalauti nugriauti namą, kurio šeimininkas nukopijavo jo nuosavybę. Tai reiškia, jog lofto rekonstrukcija – idealus problemų sprendimo būdas, kuris leidžia  rekonstruoti nesuskaičiuojamą įvairovę objektų, turinčių skirtingą paskirtį. Didžiulių objektų rekonstrukcijos metu atsiranda galimybė aprūpinti būstu dešimtis ir šimtus šeimų, kiekvienai iš jų gaunant savo nuosavybėn užtektinai ploto, kurį galima įrengti atsižvelgiant į šeimos poreikius.

Egzistuoja nuomonė, kad loftais domisi tik dailininkai, skulptoriai bei žmonės besidomintys įvairiomis modeliavimo ir dizaino kryptimis, pasiturintys viengungiai ar vakarėlių mėgėjai.Tačiau, remiantis europietiškų standartų patirtimi, vis daugiau jaunų šeimų – sveiko gyvenimo būdo atstovų, laisvo ir visapusiško vaikų auklėjimo ir vystymo šalininkų – kreipia savo žvilgsnį į šį būsto tipą.

Lofto privalumas.

Augant dideliems miestams, užteršti priemiesčio ar apleistos bei negyvenamos gamyklų teritorijos, neretai pasirodydavo esančios miesto centre. Savaime aiškus miesto siekis atsikratyti pramoninių rajonų, iškeldinant jų veiklą už miesto ribų ir pakeisti jų paskirtį. Neretai visiška kapitalinių pastatų rekonstrukcija į tinkamą elitinių charakteristikų būstą yra kur kas tikslingesnė, nei jų nugriovimas arba ofisų kompleksų, verslo ar prekybos centrų, tipiško gyvenamojo būsto statyba.

Šiuolaikiškas miesto gyventojas beveik 80% savo laiko praleidžia patalpoje, kur oras 8-10 kartų žalingesnis negu lauke (remiantis PSO statistika). Vis daugiau žmonių supranta, kad būsto ekologija svarbi ne mažiau, negu jo aplinkos ekologija.

Prisimenant, kad pramoniniai objektai, pirmiausiai skirti kur kas didesniam krūviui, turintys kitą nešančiųjų elementų atstumą ir aprūpinti kur kas galingesnėmis komunikacijomis, leidžia neapribojamą naudojimą bet kurios inžinierinės įrangos, ir bet kokiomis gyvenimo aprūpinimo sistemomis. Išvada apie lofto privalumus peršasi pati. Žmogus tokiame būste jausis taip pat komfortiškai, kaip po atviru dangumi.

LOFTAS: klimatas

Neretai išsakomi nuogastavimai, kad mūsų klimato sąlygomis pagrindiniai lofto privalumai – aukštos lubos, didesnis įstiklintas plotas ir kur kas atviresnės erdvės – gali pareikalauti papildomų išlaidų ir tapti problemų šaltiniu. Tačiau yra originalios išeities galimybė, kai kiekviena didelės šeimos dalis turi savo adekvačiai šildomą ir užtektinai erdvią vietą. Dvigubas būsto korpusas kur kas sumažina šilumos nutekėjimą, o izoliuotų zonų šildymas galiausiai bus pigesnis negu įprastuose namuose. Didelei šeimai tai labiau patrauklu, negu gyvenimas kaimyniniuose butuose viename aukšte ar kaimyniniuose namuose pastatytuose tame pačiame sklype.

Logišku šios idėjos tęsiniu gali tarnauti palengvinti būsto statiniai, apsupti norimu žalumos kiekiu po stogu, pavyzdžiui, didžiulio cecho. Tokio lofto savininkams tai reikš  asmeninės ekosistemos buvimą, kas yra nepasiekiama netgi elitinių užmiesčių kotedžų gyventojams.

Technologinis progresas sąlygoja loftų idėjų sintezę su taip vadinamojo „protingo namo“ koncepcija. Dauguma apsirūpinimo problemų gali būti išspręsta naujame lygyje (klimato kontrolė, apsaugos sistemos, intelektualus apšvietimas, nuotolinis lofto valdymas ir t.t.). Pats šiuolaikiškiausias šių pastatų inžinierinis apipavidalinimas gali būti meistriškai paslėptas už archainių lofto konstrukcijos elementų. Papildomos galimybės, teikiamos klimato kontrolės, leidžia, esant reikalui, iš esmės keisti vidinę lofto atmosferą. Didžiuliai langai leidžia protingai išnaudoti šiltnamio efektą ar išvengti jo, pasitelkiant į pagalbą tokias priemones kaip reguliuojamas stiklų užtamsinimas. Tokiu būdu, bet kuriuo sezonu ir esant bet kokiam orui lofte bus galima gyventi pilnavertį gyvenimą lyg po atviru dangumi. Loftas teikia gyventojams galimybę, liekant civilizacijos centre, būti apsaugotiems nuo streso, kurį jaučia didmiesčių gyventojai.

Vietoj pabaigos

Loftas leidžia lengvai pritaikyti jį prie bet kokių eksperimentų ir kūrybinės saviraiškos. Tai gali būti kolekcijų eksponavimas, reikalaujantis didelių erdvių ir paviršių (paveikslai, koliažai, nuotraukos, kilimai, baldai, instaliacijos, stambūs rankdarbiai), sportui skirta erdvė, pavyzdžiui, fitneso užsiėmimams ir daugeliui kitų sporto šakų. Ribotoje įprasto būsto erdvėje žmogus neturi galimybės laikas nuo laiko pasidalinti su svečiais savo gyvenimiškos patirties dalimi. Pasirengimas ekspozicijai ir jos tolimesnis grįžimas į saugojimo vietą atima daugybę laiko ir jėgų. Todėl žmogus svajoja apie dideles laisvas erdves, kurios leistų jam pastoviai matyti ir, esant norui, rodyti savo svečiams jam brangius daiktus.

Facebook comments:

1 komentaras »

  1. avatar Loftinis butas Vilniaus Senamiestyje Says:

    Nuomoju arba parduodu Loftinį butą Vilniaus Senamiestyje. Vaizdai į visas bažnyčias, 120 kv/m, visi patogumai ir dokumentai. Domina? Parašyk – ackchizl@yahoo.com :)

Šio įrašo komentarų RSS srautas. Citatos URL

Parašykite komentarą

Norėdami komentuoti, turite prisijungti.