Už loftus pasiryžę mokėti kaip už namus

Lofto įsigijimą nulems projekto išskirtinumas ir kaina, o daugiausiai už jo kvadratinį metrą mokės tarp 3000 ir 4000 litų, beveik tiek pat, po kiek pardavinėjami individualūs namai, paaiškėjo apklausus daugiau nei 200 didžiųjų miestų gyventojų. Pasak architektų, šiandieniniai lofto pasirinkimo kriterijai artimesni individualumo ir išskirtinumo reikalaujantiems žmonėms, būdingi besistatantiems individualius namus, bet nesirenkantiems gyvenimo daugiabučiuose.
Remiantis tyrimo duomenimis, daugiau nei trečdalis apklaustųjų (38 proc.) lofto tipo būstą įsigytų dėl geros kainos. Antroji pagal svarbumą priežastis, lemianti loftų įsigijimą arba investicijas į buvusias industrines erdves, – projekto išskirtinumas. Perkant loftus tai būtų pagrindinė priežastis beveik tokiam pačiam skaičiui respondentų kaip ir patraukli kaina – 35 proc.
Anot bendrovės „Devyni architektai“ architektų, tyrimo duomenys atskleidžia, kad loftai tampa kur kas artimesni  individualius namus besistatantiems, nes tiek įsirengiančių loftus, tiek namus besistatančių prioritetai yra išskirtinumas ir kaina. Daugiabučių pirkėjų tarpe tik kaina yra pagrindinis kriterijus perkant būstą.
„Loftai yra puiki netradicinė erdvė, idealiai tinkanti, ne tik ieškantiems nestadartinio būsto, bet ir tiems, kurie vieną dieną svarstys apie namo statybas pagal savo asmeninę viziją. Tvirtai tikiu, kad geroje vietoje esantys loftai drąsiai konkuruos ne tik su pavyzdiniais butais, bet ir individualiais namais ar kotedžais, jei, tarkime, juose bus įrengti tinkami patekimai iš pirmo aukšto ar lauko terasos, bus suformuotos rekreacijos zonos“, – sako „Devyni architektai“ architektė Jurgita Liubartaitė.
Anot jos, loftų kultūros sėkmė Lietuvoje priklausys ne tik nuo jais besidominčių ar juose gyvenančių, bet ir nuo pačių vystytojų.
„Keli vystomi loftų projektai sostinės Naujamiestyje nuteikia itin optimistiškai. Norėčiau, kad tokia tendencija išliktų ir ateityje bei būtų išvengta vystytojams būdingų klaidų, kuomet statoma ne tik be skonio ar idėjos, tačiau ir remiantis principu „kuo pigiau, bet kuo daugiau“, – mano architektė.
Remiantis tyrimu, daugiau nei pusė respondentų (59 proc.) už gyvenimui pritaikytų industrinių patalpų kvadratinį metrą sutiktų mokėti 3000 litų, kas penktas (20 proc.) – iki 4000 litų. Tik 2 proc. respondentų galėtų mokėti iki 6000 litų ir tik atsižvelgę į būsto apdailos lygį.
„Apklausos duomenys rodo, jog lofto tipo būstai yra vertinami dėl kainos ir kokybės santykio, originalumo. Miestiečių tarpe loftai yra laikomi lygiaverčiais konkurentais kitiems nekilnojamo turto objektams“, – pastebi bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.
Jo teigimu, tokią tendenciją galima įžvelgti, nes dauguma potencialių pirkėjų sutinka rekonstruotoms industrinėms erdvėms įsigyti skirti apytikriai tiek pat lėšų, kiek jas įvertina pardavėjai. Tai įrodo netradicinių erdvių, loftų, išpopuliarėjimą bei įsitvirtinimą rinkoje.
Šiuo metu sostinėje vystomi trys išskirtiniai loftų projektai, kurie bus pilnai išbaigti su sutvarkytomis teritorijomis („SoHo Lofts“, „MINI Lofts“ ir „Loft Town“) bei keletas dalinių projektų, veikiančių industrinių pastatų teritorijose pavyzdžiui, „555“ ir pan., kurie vystomi tam tikrose pramoninių pastatų dalyse, bet neapima viso pastato teritorijos. Iki metų galo rinkai gali būti pristatyti dar keli nauji projektai.
Interneto vartotojų apklausa buvo atlikta šių metų kovo – balandžio mėnesiais. Jos metu apklausta apie 200 respondentų.
Informacijos šaltinis: www.lrytas.lt

Facebook comments:

Nėra komentarų »

Dar nėra komentarų.

Šio įrašo komentarų RSS srautas. Citatos URL

Parašykite komentarą

Norėdami komentuoti, turite prisijungti.