Loftų kvartalas be lietuviško lofto standartų

Loftų kultūra jau spėjo suformuoti stereotipą mūsų tautiečių sąmonėje ir pasąmonėje. Vieniems gyventi lofte atrodo mada, o kitiems – nepriimtinas gyvenimo būdas… Čia gyvenantiesiems, žinoma, tai natūralus dalykas. Projektas „Loft Town“ keičia susidariusią situaciją ir kuria kitokį lofto bei jo gyventojo veidą. Kalbamės su projekto dizaineriais – Dalia Mauricaite ir Nauriu Kalinausku.

Projektas „Loft Town“ – naujas loftų kvartalas buvusioje Kuro aparatūros gamykloje ar kažkas daugiau?

Iš 50 000 kv. m. buvusių gamyklos statinių pradėtas formuoti savotiškas miestas mieste, kuriame bus įrengti butai, biurai, studijos, komercinės patalpos.

Įrengėte demonstracinį keturių aukštų lofto interjerą. Koks šio sumanymo tikslas?

Taip padalinome 200 kv. m. erdvę tarsi į du loftus. Pirmą aukštą su antresole įrengėme kaip butą su vaikų kambariu, atskiru miegamuoju, darbo kambariu, dviejomis voniomis. Antrą aukštą su antresole – kaip namų ofisą. Tokiu būdu parodėme, kad toje pačioje vietoje galima ir dirbti, ir gyventi. O svarbiausia, pademonstravome lofto galimybes, parodėme, kad loftas nėra specifinė vieta, kurioje gyvena specifiniai žmonės, kad tai tik tuščia erdvė, kurią galima įsirengi taip, kaip nori.

Ar brangu stilingai įsirengti loftą? Kalbu apie baldus, apdailą… Kokios kainos vyrauja jūsų demonstracinėje versijoje?

Žmonėms, įsirengiantiems naują būstą, labai svarbu renkantis medžiagas galvoti apie visumą, o ne apie atskirų detalių kainas. Klientai dažnai susikoncentruoja ties perkamo daikto kaina ir pamiršta visumą. Pavyzdžiui, bijo kloti brangias grindis, nes tada neužteks pinigų stalui. Svarbiausia teisingai sudėlioti akcentus: ant kokybiškų grindų stalą galima atsivežti iš senelių ar net pasidaryti iš senų durų…

Planuojame išleisti Demo interjero katalogą, kuriame bus galima aiškiai paanalizuoti kiekvieno daikto kainas atskirai ir kokio biudžeto reikėtų įsirengti kambarį būtent taip. Katalogo tikslas – taupyti kliento laiką ir padėti jam susigaudyti tarp interjero įrengimo subtilybių bei padėti atsirinkti naujus interjero apdailos sprendimus, medžiagų tiekėjus.
Minėjote, kad šioje demonstracinėje versijoje pateikėte nestandartinių sprendimų.

Gal galite keletą jų paminėti?

Vienas iš jų – stiklo siena, atskirianti erdves ir padedanti išlaikyti privatumą bei šviesos srautą. Kitas neįprastas sprendimas – vonių grindų ir sienų poliaritarinė danga be jokių sujungimų. Naudojome net septynias skirtingas grindų dangas tam, kad lankytojai pamatytų jas realiame interjere. Skirtingos sienų dangos: dažytos skirtingom tekstūromis, tapetuotos. Kelių tipų durys – pirmame aukšte įrengtos durys be staktų – daugelio žmonių svajonė, kurią sugriauna statybininkai arba durų gamintojai teigdami, jog tai neįmanoma… Panaudojome tikrai nemažai funkcionalių sprendimų, kuriuos tikrai verta apžiūrėti atvykus į Demo loftą.

Kiek autentiškas išliko pats buvusio fabriko pastatas? Kiek jis toks išliks toliau vystat projektą?

Labai džiugu, kad projekto įgyvendintojai tiki pastato verte ir vertina istoriją. Juk visi supranta, kad nugriauti ir pastatyti iš naujo įprastą daugiabutį yra kur kas pigiau ir paprasčiau, nei projektuoti, rekonstruoti, išlaikant žemaaukštį pastatą miesto centre. Komplekso uždaruose kiemeliuose ir viršutiniuose aukštuose išlieka įspūdingos arkos, kurios puikiai atsiskleidžia Demo lofte. O tikintiesiems gandais, kad gyventi buvusioje gamykloje žema ar net pavojinga, siūlome apžiūrėti autentiškų skaidrių, iliustruojančių buvusios gamyklos darbuotojų kasdienybę, parodą.

Kiek turtinių vienetų planuojama įrengti ir kokia jų kaina?

Pirmasis iš trijų etapų bus pradėtas statyti šių metų rugsėjį, o jau ateinančias Šv. Kalėdas naujuose namuose švęs pirmieji gyventojai. Pirmojo etapo metu bus įrengta 200 nekilnojamojo turto vienetų. Visų kaina labai skirtinga. Ją lemia daug faktorių – plotas, lokacija, aukštas, patalpos aukštis ir t. t. Tie, kas pasiklysta interneto platybėse, Demonstraciniame interjere galės susipažinti su realiu „Loft Town“ projekto maketu ir net pamatyti, kaip saulė apšvies būsimo būsto langus.

Kuo šis loftų kvartalas skirsis nuo loftų Ševčenkos gatvėje?

Ševčenkos gatvės loftuose – savaeigis judėjimas. Čia žmonės pirko plotą gamybinėse patalpose, be projekto, patys darė viską nuo nulio – statė pertvaras, kanalizaciją, keitė stogą, langus ir t. t. Todėl pirmajame lietuviškame loftų kvartale ir gyvena daug architektų, kurie supranta, kaip įsirengti būstą, tiksliau kaip suprojektuoti nusipirktą plotą. Tai tas pats, kas pastatyti namą, tik čia dar norint pravesti kokį vamzdį reikia susitarti su tame pačiame name gyvenančiais kaimynais. Kvadratinis metras „Ševčenkoje“ prieš aštuonerius metus kainavo, žinoma, gal dešimt kartų mažiau nei čia, tačiau viską įsirengiant išleistanemažai pinigų ir sugaišta daug laiko. Svajojantiesiems gyventi lofte ir nenorintiesiems penkeriusmetus praleisti statybose reikėtų rinktis vystytojų kuruojamus projektus, tokius kaip „LoftTown“su pakeista paskirtimi, miesto komunikacijomis, infrastruktūra, gerbūviu…
Primename, kad Demo loftas atviras visada, kaip ilgai besitęsianti paroda su išsamiu gamintoju katalogu. Tad nepraleiskite progos susipažinti su interjero dizaino, projektavimo naujovėmis, o gal net įsigyti loftą buvusioje autentiškoje buvusio fabriko erdvėje.

Šaltinis: www.laikas.lt

Facebook comments:

Nėra komentarų »

Dar nėra komentarų.

Šio įrašo komentarų RSS srautas. Citatos URL

Parašykite komentarą

Norėdami komentuoti, turite prisijungti.