Sodų apsuptas cemento fabrikas

Šiame įspūdingos architektūros fabrike kadaise buvo gaminamas cementas. 1973 m. jį atrado architektas iš Barselonos Ricardo Bofil, kuris ir ėmėsi XIX-XX a. sandūros statybos gamyklos konversijos. Detalumo dėlei reikia pasakyti, jog visas industrinis kompleksas apėmė virš 30 šachtų, ištisas požemines galerijas bei milžiniškų variklių kambarius.

Kadangi prieš rekonstrukciją iš didingos industrinės praeities tebuvo likę griuvėsiai, atstatymas užtruko porą metų. Visgi po rekonstrukcijos tuščias erdves ir vaiduokliškus elementus – styrančius gelžgalius bei laiptus į niekur – pakeitė šviesi architektūrinė pasaka, apsupta eukaliptų ir palmių sodų, alyvmedžių bei kiparisų giraičių.

Vis dėlto net ir po rekonstrukcijos industrinė romantika ir praeities vaiduokliai išsaugoti. Galbūt dėl grubiai atidengtų betoninių sienų ar nuogų lubų konstrukcijų erdvės kuria sąmoningo neužbaigtumo įspūdį, kuris, kontrastuodamas su nuosaikiai prabangiais baldais bei kitomis interjero detalėmis, sudaro tobulą derinį, be to, taip išvengiama snobiškumo. Ar bereikia sakyti, jog čia apsigyveno ir kuria pats architektas R. Bofil?

Informacijos šaltinis: www.loftylovin.tumblr.com; www.alfa.lt

Facebook comments:

Nėra komentarų »

Dar nėra komentarų.

Šio įrašo komentarų RSS srautas. Citatos URL

Parašykite komentarą

Norėdami komentuoti, turite prisijungti.